A|CH teatro ?okio spektaklis MOTERŲ DAINOS pagal Marlene Dietrich dainas December 26, 2005

Choreografė: - An?elika Cholina.
Scenografas: - Marijus Jacovskis.
Kostiumų dailininkas: - Juozas Statkevičius.

Spektaklyje dalyvauja 26 artistai.

Premjera: 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Did?iojoje scenoje.

An?elikos Cholinos ?okio teatras (A|CH) VI-ąjį savo veiklos sezoną pradeda garsiuoju ir gausiai publikos lankomu choreografės An?elikos Cholinos ?okio spektakliu "Moterų dainos" . Spektaklio muzika sudaryta i? vokiečių aktorės ir dainininkės Marlene Dietrich dainų, jomis teigiamas am?inas ir gajus moters gro?is traukia ir teatro, ir ?okio mėgėją.

Spektaklyje dalyvauja 27 dramos teatro aktoriai, baleto artistai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių ?okėjų specialybės studentai. Spektaklio choreografė An?elika Cholina nuo premjeros 1998 metų vasarį, nuolat ruo?ė įvedimus, siekiant i?laikyti jį repertuare. Tai buvo labai sudėtinga dėl didelio artistų skaičiaus i? skirtingų teatrų bei didelio jų u?imtumo. Spektaklyje "Moterų dainos" yra ?okę jau 55 artistai ir tik a?tuoni i? jų nebuvo nė karto pakeisti, tai Lina Budzeikaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Au?ra Gineitytė, Rūta Kud?maitė, Aurelijus Dara?kevičius, Vaidotas Martinaitis, D?iugas Siaurusaitis.

Helmutas ?abasevičius: "Dulkinas, skurdus prieplaukos restoranas, leisgyvis laikas, tingiai besisukantis tarp did?iulių ventiliatorių sparnų, trys nuobod?iaujantys padavėjai... Tokia paprasta choreografės An?elikos Cholinos spektaklio "Moterų dainos" siu?etinė ekspozicija. Veiksmas prasideda, sukaukus laivo sirenai, ir i? denio pasirod?ius a?tuoniolikai moterų - paprastų ir paslaptingų, egzoti?kų ir naivių, koketi?kų ir nuo?ird?iai atvirų. Viena po kitos jos i?nyra i? savo sunkių niūriaspalvių paltų ir virsta nuostabiausiomis pla?takėmis - kiekviena su savo istorija, savo ilgesiu, sunykusiomis ar dar nei?sipild?iusiomis svajonėmis. Spektaklio atmosferą kuria kerintis ir gilus legendinės Marlene Dietrich balsas, pindamas nuotaiką i? liūdnų ir linksmų keistos ?irdgėlos persmelktų ?lagerių, Antrojo pasaulinio karo metais spaudusių a?arą, į?iebinėjusių viltį - ir padėjusių pamir?ti. Muzika, scenovaizdis (Marijus Jacovskis), kostiumai ir grimas (Juozas Statkevičius), choreografija bei re?isūra laisvai ir be jokių ypatingesnių pastangų panardina publiką ?ios nostalgi?kos, dekadenti?kos nuotaikos rūke. ?okio įtaigos pagrindas - subtili vaidyba ir eleganti?kas, aistringas judesys, atkreipiantis dėmesį į mįslingą ir keliaprasmį moters idealą. Choreografinio spektaklio kūno "ląstelė" - muzikalus, laisvas judesys, besiremiantis to laikmečio ?okio leksika, tačiau kur kas artisti?kesnis, labiau teatralizuotas ir susietas su kiekvieno atlikėjo menine prigimtimi. Choreografės fantazija skleid?iasi skland?iai ir lengvai, be ypatingų plastinių pretenzijų. Ji nesistengia stulbinti sudėtinga ?okio kalba - atvirk?čiai, dėmesį patraukia i?radingu paprastumu. ?iuo spektakliu A. Cholina dar kartą demonstruoja nei?naudotas daugelio talentingų artistų galimybes, leid?ia jiems pilnaverti?kai priimti teatrinės erdvės ir laiko i??ūkį, pajusti ry?į su autenti?ka teatro bei ?okio kultūros dabartimi.

Moterys, moterys, moterys... Daugybė nuostabiausių moterų, į kurių viltis, i?pa?intis, nuoskaudas ir desperaciją privalo įsiklausyti kiekvienas vyras. Puikiausių kūnų stangrumas ir glebus juslingumas, kampuota judesių plastika ir gundanti eigastis yra ?io spektaklio centras ir pagrindinė traukos jėga. Meilės ir paramos i?siilgusios moterys ?oka vienos, su atsitiktinai prieplaukos restorane nuo demobilizacijos u?silikusiais vyrais ar tiesiog su savo prisiminimais bei nei?sipild?iusiomis svajonėmis, jų ilgesys - individualus ir hermeti?kas, tačiau jas nei?vengiamai jungia jų būties situacija."